blūdnus

×blūdnùs, -ì adj. (4), bludnùs (4) žr. blūdnas 1: Oras blūdnùs, kad esti rūkas Pbs. Šis takelis gana bludnùs Ds. blūdnù n., bludnù: Naktį vienam bludniaũ (nesmagu) kelionėj, ypač per mišką važiuot Pg.

blūdnỹn adv., bludnỹn: Bludnyn oras ėjo (temo), ir įvažiavo į miestą Pg.